Esminis pokytis

Kas yra sveikata? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visapusišką fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Sveikata jau seniai suvokiama ne tik kaip ligos ar negalios nebuvimas. Sveika gyvensena – tai ne tik gyvenimo būdas, prevencija prieš ligas ar ankstyvią mirčių riziką, bet ir padedantis mums fiziškai ir psichologiškai geriau jaustis, būti aktyvesniems, labiau patenkintiems gyvenimu ir džiaugtis savo ir artimųjų pasiekimais.
Kas yra sveikas kūnas? Visur matome ir skaitome apie sveiką gražų kūną, bet ar tikrai gražus kūnas yra sveikas? Tokio kaip sveiko kūno apibrėžimo nėra, yra tam tikri rodikliai apibrėžiantys bendrus kriterijus . Tai svoris matuojamas KMI, sveiko žmogaus KMI yra 18,5–24,9 kg/m2, kraujo rodikliai, kaulų, raumenų ir sąnarių skeleto balansas, tinkamas raumenų tonusas, galėjimas atlikti fizinius pratimus ir darbus, psichologinė savijauta ir gyvenimas be skausmo ir ligų.

Ar sveikas kūnas turi būti gražus, čia jau kita tema, nes grožis keičiasi kaip mados, tad ne visada kas gražu, būna artima, sveika.

Kaip sveiką kūną išlaikyti sveiku arba vėl būti sveiku?

Mūsų sveikatos ir puikios savijautos receptas: subalansuota mityba, pakankama dozė fizinio judėjimo, buvimas gryname ore, darbo, poilsio režimas ir miegas, streso valdymas bei šypsena ir pozityvios mintys. Tik tiek, nei per daug, nei per mažai.

Subalansuota mityba.

Subalansuota mityba – tai tinkamas maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis bei jų tarpusavio santykis mūsų mityboje.

Reikėtų vengti stipriai termiškai apdoroto maisto, į mitybą įvedant kuo daugiau ir įvairesnių daržovių ir kitų mineralais vitaminais bei skaidulomis turtingų maisto produktų. Labai svarbi maisto įvairovė ir reguliarumas. O vanduo, nepamirškite, gyvybės šaltinis, juo mėgaukitės kuo dažniau.

Sekite organizmo būklę ir su maistu gaunamą medžiagų kiekį. Įvertinti jį galite profilaktiškai atlikdami laboratorinius tyrimus.

Fizinis krūvis.

Pasaulio sveikatos organizacija 5–17 metų vaikams kiekvieną dieną rekomenduoja turėti bent 60 minučių vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio. 18–64 metų žmonėms derėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę ir turėti dar 75 minutes intensyvaus kardio ar aerobinių pratimų per savaitę. Tai minimalūs poreikiai mūsų kūnui, prevencija prieš ligas, traumas ir skausmus. Tačiau esant galimybei reikėtų sėdimą darbą, poilsį ant sofos pakeisti į pasivaikščiojimą lauke, fizinius pratimus ant savo kilimėlio ar treniruotę sporto salėje. ESMINIS POKYTIS kviečia jungtis ir judėti kartu vandens sporto klube.

Buvimas gryname ore.

Dažnai būnant gryname ore stiprėja imuninė sistema, todėl organizmas yra atsparesnis ligoms. Mūsų organizmui ypač svarbus sąlytis su gamta. Jį ramina natūralūs garsai, vaizdai ir kvapai. Tai labai svarbu mūsų emocinei sveikatai. Pasivaikščiojimas lauke- fizinis krūvis plius natūrali šviesa- tai derinys, kuris gydo nuo nemigos, padeda suvaldyti stresą, pamiršti depresiją, nuima susikaupusią įtampą.
Grynas oras pats savaime teigiamai veikia virškinimą, pastebėta, kad reguliariai vaikštant sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Pasivaikščiojimas gryname ore leis džiaugtis geresne trumpalaike atmintimi, galėsite lengviau susikoncentruoti ir būsite daug kartų kūrybiškesni, o pozityvas garantuotas. Reikėtų nepamiršti, kad pagrindinis vitamino D šaltinis – grynas oras. Tad ar šiandien jau buvote lauke? Kokie planai rytojui?

Darbo ir poilsio režimas. Miegas.
Miegas ir poilsis žmogaus organizmui yra labai svarbūs, ne mažiau nei maistas ar vanduo. Kokybiškas miegas ir poilsis turi didelę įtaką žmogaus imuninės sistemos normaliai veiklai. Miegant organizmas išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios daro įtaką mūsų imuninei sistemai, padeda kovoti su infekcijomis ir uždegimais. Mokslininkai ištyrė kad, trūkstant miego, žmogaus organizme sumažėja šių medžiagų, tad jie blogiau susitvarko su stresu ir dažniau serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis. Kiek miego pakanka konkrečiam žmogui, priklauso nuo individualių organizmo poreikių, tačiau suaugusiam žmogui vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Labai svarbu laikytis ir vadinamosios miego higienos, t.y. eiti miegoti tuo pačiu metu, geriausia iki 22–22.30 val., kai organizme prasideda miego hormono melatonino gamyba.

Streso valdymas.

Kovojant su stresu ar nerimu labai svarbu mokėti juos atpažinti, pasirinkti ir pritaikyti tinkamą streso valdymo būdų. Kaip atpažinti patiriamą stresą? Stresas paveikia keturias sritis: kūną, psichiką, emocijas ir elgesį:

  1. Emocijos (jausmai): nerimas, baimė, pyktis, nusivylimas ir kt.

  2. Fiziniai (kūno) pojūčiai: sunku kvėpuoti, galvos, pilvo skausmai, galvos svaigimas ir kt.

  3. Psichika (mintys): minčių „tuštuma“, mintys veja viena kitą, neryžtingumas, negatyvumas ir kt.

  4. Elgesys: daugiau arba mažiau valgoma nei įprastai, daugiau išgeriama alkoholio (rūkoma), miegama. Stresas yra eilė minčių, emocinių reakcijų ir kūno pojūčių tuo pačiu metu visuma.

Tinkami streso (nerimo) įveikos būdai:

  • Pailsėkite, išsimiegokite.

  • Skirkite laiko sau.

  • Įvardinkite ir pasverkite savo nerimastingas mintis („Ko aš bijau, kad neatsitiktų?“, „Kiek tikėtina, kad tai nutiks?“).

  • Užsiimkite mėgstamiausia veikla.

  • klausykitės muzikos,

  • pažiūrėkite gerą pozityvų filmą.

  • Susiraskite hobį

  • Prisijunkite prie veiklos ar bendruomenės, kuri jus domina

  • Treniruokite savo dėmesį: atlikite kvėpavimo pratimus, medituokite.

  • Judėkite, sportuokite

  • Valgykite sveiką maistą bei gerkite vandens.

  • Pasikalbėkite su artimaisiais, draugais, leiskite laiką su kitais žmonėmis, paprašykite pagalbos.

  • Skirkite laiko savo augintiniui.

  • Pasimėgaukite vonia ar dušu.

  • Išmokite planuoti ir organizuoti savo laiką.

  • Būkite gamtoje.

  • Priimkite nerimą kaip gyvenimo dalį (nustokite nerimauti dėl to, kad nerimaujate).

Sveikas kūnas – tai sveikas gyvenimas, o sveikas gyvenimas – tai balansas visame kame. Linkime atrasti savo sveiko kūno receptą ir dalintis juo su kitais. ESMINIS POKYTIS tikisi, kad ne grožis, o sveikata bus šiandieninės mados trendas.

Žymos: